KelionÄ—s po EuropÄ… 2006
2
pages
Finnish
Documents
Le téléchargement nécessite un accès à la bibliothèque YouScribe Tout savoir sur nos offres
2
pages
Finnish
Documents
Le téléchargement nécessite un accès à la bibliothèque YouScribe Tout savoir sur nos offres
Langue
Finnish
Poids de l'ouvrage
2 Mo
KKeleilPVMžksportuojamasrekesrąžinimoistemaKelionėsouropą006etais Reikalingiokumentai Pinigai PirkiniaiAtvykstantysšSepriklausančiosalstybėsurieisęrašytirąžintiVMEuroposąjungažimaidelęuroposemynoalįuorkties Euro Europosąjungoje užrekes,uriasūdamiSiesigijoenksčiauaipriešrisėnesiusESiliečiamsvandenynokiiduržemioūros,uoakarinėsirijoskiiproakrantės. KeliaujantSiduje,erkamųrežamųaiktųiekiseribojamas,eiie Euroraeisėtaokėjimoriemonė,uriaaudojasiaugiauaip ikišvykimoruriasšvykdamiartuuVMrąžinimookumentaisPasasrbasmensapatybėsortelėEuroposraštovaizdisepaprastaivairus:olėtosakrantės,mėlio daiktaikirtiaudotismeniškai,earduoti.VMrkcizookesčiaira 300ilijonųmoniųirijoje,ustrijoje,elgijoje,raikijoje,spanijoje, pateikiauitinėje.okumentusaprastaiengiaardavėjas,etistemojePasienioontrolėsebelikoarpaugiauaipusėsSalstybių.okiapaplūdimiai,erlingosanyklosrausringosygumos,žerai,iškai,et įskaičiuojamiainą,ritojeSalyjeokiųokesčiųokėtiebereikia.Italijoje,iuksemburge,yderlanduose,ortugalijoje,rancūzijoje, dalyvaujamaavanoriškai,odėleisirekiautojaiaaudojasi.aiuriosgalimybėtsiradogyvendinantengenoutartį,uriiandienraSarktinėundra. Suomijojerokietijoje.uroimbolis. šalysustatoinimaliąirkinių,žuriuosokestisaliūtirąžinamas,Tabakasrlkoholis2006 teisėsalis.engenoutartimiuvoanaikintaisųSidausienųvertę.
Voir
Langue
Finnish
Poids de l'ouvrage
2 Mo
Kelionės po Europą 2006 metais
Europos Sąjunga užima didelę Europos žemyno dalį – nuo Arkties
vandenyno iki Viduržemio jūros, nuo vakarinės Airijos iki Kipro pakrantės.
Europos kraštovaizdis nepaprastai įvairus: uolėtos pakrantės, smėlio
paplūdimiai, derlingos ganyklos ir sausringos lygumos, ežerai, miškai, net
arktinė tundra.
Skirtingų tradicijų, kultūrų ir kalbų Europos tautos sudaro daugiau negu
7 % pasaulio gyventojų. Nepaprastai turtingas istorinis paveldas – tai
ir priešistorinių laikų piešiniai urvuose, ir senovės graikų bei romėnų
meno kūriniai, ir vikingų bei maurų architektūra, ir viduramžių tvirtovės,
ir renesanso rūmai, ir baroko bažnyčios. Keliautojus taip pat traukia
šiuolaikinė Europa, jos kunkuliuojantys miestai, spalvingi kultūros renginiai,
žiemos ir vasaros sporto šakos ir įvairios virtuvės.
Šešios ES šalys 2004 m. buvo dešimties labiausiai pasaulio turistų lankomų
šalių sąrašo viršuje. Turizmas ir toliau yra labai svarbus pajamų ir darbo
šaltinis. Panaikinus daugelį pasų ir bagažo kontrolės formalumų keliauti ES
tapo žymiai lengviau. Dvylikoje ES šalių naudojama bendra valiuta euro.
Dėl to lengvai galima palyginti kainas skirtingose šalyse; be to, nebėra
su valiutos keitimu susijusių nepatogumų ir papildomų išlaidų. Sukūrus
460 milijonų gyventojų bendrą rinką, padaugėjo pasirinkimo galimybių, o
kainos sumažėjo. Iš tiesų daugumai europiečių keliauti ES taip pat paprasta,
kaip ir gimtojoje šalyje.
Reikalingi dokumentai
ES piliečiams
Pasas arba asmens tapatybės kortelė
Pasienio kontrolės nebeliko tarp daugiau kaip pusės ES valstybių. Tokia
galimybė atsirado įgyvendinant Šengeno sutartį, kuri šiandien yra ES
teisės dalis. Šengeno sutartimi buvo panaikinta visų ES vidaus sienų
kontrolė, tačiau įvesta veiksminga jos išorės sienų kontrolė ir bendra vizų
politika. Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas,
Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija (bet ne
Airija ir Jungtinė Karalystė), taip pat Islandija ir Norvegija (kurios nėra ES
narės) yra Šengeno sutarties dalyvės.
2004 m. į ES įstojusios 10 naujųjų valstybių narių dar nėra visateisės šios
sutarties dalyvės. Tai reiškia, kad kelionėms į Airiją, Jungtinę Karalystę
ir naująsias valstybes nares jums prireiks galiojančio paso arba asmens
tapatybės kortelės (ATK).
Atvykstant į ES ar išvykstant iš jos, prie išorės sienų reikia pateikti pasą arba
ATK. Žinoma, reikia paso ir paliekant ES, kad patektumėte į reikiamą šalį.
Keliaujant po ES geriausia pasiimti pasą arba ATK, nes jūsų gali būti prašoma
įrodyti savo tapatybę. Kartais kontrolė atliekama ir prie vidaus sienų, jei to
reikia viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Pasirūpinkite, kad kiekvienas kartu su jumis keliaujantis vaikas taip pat
turėtų pasą arba ATK arba būtų įrašytas jūsų dokumentuose.
Susitarimai su Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija leidžia jų
piliečiams, kaip ir ES piliečiams, keliauti po ES vien su ATK arba pasu.
Viza
Vizos keliaujant po ES jums nereikės.
ES nepriklausančių šalių piliečiams
Pasas
Jums reikės galiojančio paso.
Viza
Vizos nereikia 33 valstybių piliečiams, atvykstantiems į ES trijų mėnesių ar
trumpesniam laikotarpiui. Tokia tvarka galioja ir trijų valstybių kandidačių –
Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos (bet ne Turkijos), taip pat Australijos,
Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Naujosios Zelandijos
piliečiams. Šalių, kurių piliečiams reikia vizos vykti į Airiją ir Jungtinę
Karalystę, sąrašas kiek skiriasi nuo kitų ES šalių. Jei kyla abejonių, kreipkitės
į artimiausią bet kurios ES valstybės konsulatą.
Jei jūsų viza išduota valstybės, kuri laikosi visų Šengeno sutarties taisyklių,
galite keliauti po visas kitas Šengeno valstybes. Be to, jei turite leidimą
gyventi vienoje iš Šengeno valstybių, toks leidimas atstoja vizą. Tačiau jei
vyksite į Airiją, Jungtinę Karalystę ir naująsias valstybes nares, jums gali
reikėti tų valstybių vizų.
Pinigai
Euro
Euro yra teisėta mokėjimo priemonė, kuria naudojasi daugiau kaip
300 milijonų žmonių Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje,
Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje,
Suomijoje ir Vokietijoje. Euro simbolis – €.
Eurais dar atsiskaitoma Andoroje, Monake, San Marine, Vatikane ir
Kosove bei Juodkalnijoje Vakarų Balkanų regione, taip pat Azorų salose,
Gvadelupoje, Kanarų salose, Madeiroje, Martinikoje, Majote, Prancūzijos
Gvianoje, Réunione bei Sen Pjere ir Mikelone, nes šios šalys ir teritorijos
įeina į eurą įsivedusių ES valstybių sudėtį.
Eurų banknotai vienodi visose šalyse, bet monetas kiekviena šalis kaldinasi
skirtingas: viena monetos pusė visur vienoda, o kitoje vaizduojamas
koks nors išskirtinis nacionalinis simbolis. Savąsias euro monetas dar turi
Monakas, San Marinas ir Vatikanas. Visi banknotai ir monetos gali būti
naudojamos visoje euro zonoje.
Danija, Jungtinė Karalystė ir Švedija šiuo metu nėra įsivedusios bendros
valiutos. 2004 m. į ES įstojusių 10 valstybių narių yra pasiryžusios įsivesti
eurą, tačiau tai padaryti jos bus pasirengusios ne anksčiau kaip 2007 m.
Keitimo kursai
Keitimo kursai svyruoja, bet 2006 m. sausio mėn. vieno euro kaina buvo
apytiksliai:
CY
Kipro svarai
0,57
CZ
Čekijos kronos
29
DK
Danijos kronos
7,46
EST
Estijos kronos
16
GB
Didžiosios Britanijos svarai sterlingų
0,69
H
Vengrijos forintai
253
LT
Lietuvos litai
3,45
LV
Latvijos latai
0,70
M
Maltos liros
0,43
PL
Lenkijos zlotai
3,86
S
Švedijos kronos
9,41
SK
Slovakijos kronos
38
SLO
Slovėnijos tolarai
240
J
Japonijos jenos
139
CN
Kinijos renminbi juaniai
9,54
USA
JAV doleriai
1,18
Daugelyje euro zonai nepriklausančių Europos šalių viešbučių, parduotuvių
ir restoranų, ypač turistinėse vietovėse, priimami tiek eurai, tiek nacionalinė
valiuta, nors teisiškai to daryti jie neprivalo.
Pašto ženklai
Pašto ženklus galima naudoti tik tose valstybėse, kuriose jie buvo pirkti, net
ir tais atvejais, kai jų kaina nurodoma eurais.
Atsiskaitymai Europos Sąjungoje
Kaip nurodyta ES nuostatose, eurų išėmimas iš bankomato, atsiskaitymas
eurais banko kortele ar banko pavedimu (iki 50 000 €) dabar visoje
ES kainuoja tiek pat, kiek kainuotų jūsų šalyje. Šios nuostatos taip
pat taikomos sąskaitų eurais sandoriams, atliekamiems euro zonai
nepriklausančiose šalyse, ir mokėjimams Švedijos kronomis.
Europos žemyno istorija skaičiuojama tūkstantmečiais, jos kultūros
paveldas labai turtingas, o kraštovaizdžiai – vieni vaizdingiausių
pasaulyje. Kiek daug čia gali pamatyti ir atrasti keliautojas, ir visa
tai tapo daug lengviau dėl Europos Sąjungos (ES).
Keliaudami po Europos Sąjungą, ES valstybių sienas galite
kirsti be jokio patikrinimo ir, naudodamiesi euru, paprasčiau ir
pigiau. Keliaudami galite naudotis kitų šalių sveikatos priežiūros
paslaugomis; be to, nebereikia palikti namie naminių gyvūnų.
Vienos ES valstybės išduotas vairuotojo pažymėjimas ir transporto
priemonės draudimo polisas galioja visose kitose; bet kur galima
naudotis ir mobiliuoju telefonu.
Šioje knygelėje rasite daugiau informacijos, naudingų patarimų ir
Europos žemėlapį.
Išplėstinę knygelės
Kelionės po Europą 2006
redakciją galima rasti internete adresu:
europa.eu.int/abc/travel
. Ten yra nuorodų į išsamesnės informacijos šaltinius.
Šią knygelę ir kitų glaustų, suprantamų paaiškinimų apie ES rasite internete adresu:
europa.eu.int/comm/publications
Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Leidiniai
B-1049 Briuselis
Rankraštis parengtas 2006 m. sausio mėn.
© Europos Bendrijos, 2006
Leidžiama perspausdinti.
Viršelio iliustracijos nuo viršaus žemyn ir iš kairės į dešinę:
Roberto Trioschi, Emmanuel Trépant, Van Parys Media, Zefa, Van Parys Media.
Kelionės keliais
Vairuotojo pažymėjimas
Bet kurioje ES valstybėje narėje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja
visoje ES.
Kai kuriose valstybėse reikia turėti ne tik galiojantį vairuotojo pažymėjimą,
bet ir transporto priemonės registravimo dokumentus.
Nepamirškite, kad daugumoje šalių vairuoti galima tik sulaukus
18 metų. Norintiems išsinuomoti automobilį ES minimalaus amžiaus
riba nenustatyta; paprastai ji būna nuo 20 iki 23 metų. Taip pat gali būti
nustatyta ir maksimalaus amžiaus riba – nuo 65 iki 75 metų.
Transporto priemonių draudimas
Jei keliausite ES, jūsų automobilio draudimo polisas galios ir savaime
užtikrins minimalų įstatymų nustatytą civilinės atsakomybės draudimą.
Ši tvarka taip pat taikoma Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Jei esate
visapusiškai apsidraudę savo šalyje, pasidomėkite, ar turimas draudimas
galioja valstybėse, į kurias keliaujate. Galbūt vertėtų pamąstyti apie
automobilio draudimą gedimo atveju.
Keliaujant po ES žalioji korta neprivaloma, tačiau ji yra tarptautiniu mastu
pripažįstamas įrodymas, kad esate apsidraudę, o avarijos atveju bus
lengviau išsireikalauti atlyginti žalą. Jei žaliosios kortos nesivežate, privalote
turėti draudimo polisą.
Iš savo draudiko galite gauti europinį eismo įvykio aprašymo blanką. Tai
standartinis dokumentas, supaprastinantis pranešimą apie eismo įvykį
vietoje, jei nelaimė įvyksta kitoje šalyje.
Įvedus ES taisykles, pagreitintas kompensacijų išmokėjimas asmenims,
patekusiems į eismo nelaimę kitoje šalyje. Tos pačios taisyklės taikomos ne
tik tada, kai avarija įvyksta ES teritorijoje, bet ir tuomet, kai avarijos dalyviai
yra du ES subjektai, o avarija įvyksta ES nepriklausančioje valstybėje, kurioje
galioja žaliosios kortos sistema. 2005 m. numatyta ir daugiau patobulinimų,
siekiant supaprastinti draudimo išmokų išsireikalavimą vairuotojams ir
labiau apsaugoti eismo įvykių aukas nustatant didesnes minimalias sumas
už asmens sužalojimą ir žalą jo nuosavybei.
Vairuokime saugiai
Visose ES valstybėse privaloma prisisegti saugos diržus tiek važiuojantiems
automobilio priekinėse, tiek galinėse sėdynėse. Vaikai keliaudami
automobiliu turi sėdėti jiems skirtose sėdynėse.
Nepamirškite, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre ir Maltoje
eismas vyksta kairiąja kelio puse. Taip pat nepamirškite, kad kai kuriose
kitose valstybėse, pavyzdžiui, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir
Prancūzijoje, privaloma praleisti iš dešinės atvažiuojančias transporto
priemones.
Automagistralėse didžiausias leistinas greitis paprastai yra 110, 120 arba
130 km/val., o gyvenvietėse – 50 arba 60 km/val. Nuolatos sekite kelio
ženklus, kad neviršytumėte leistino greičio ir tiksliai vykdytumėte visus
reikalavimus.
Vairuotojui kalbant mobiliuoju telefonu mirtinų nelaimingų atsitikimų rizika
labai padidėja, taigi kalbėti juo draudžiama visose ES valstybėse: vienur
tiesiogiai, kitur netiesiogiai. Kai kuriose valstybėse leidžiama naudotis laisvų
rankų įranga.
Nors daugumoje ES valstybių didžiausias leistinas alkoholio kiekis kraujyje
yra 0,5 mg/ml, kitose jis svyruoja nuo 0,2 mg/ml iki 0,8 mg/ml (Kipre –
0,9 mg/ml), o kai kuriose šalyse apskritai draudžiama sėsti prie vairo išgėrus.
Europos Komisija rekomendavo, kad visos valstybės patvirtintų standartinį
leistiną kiekį, kuris neviršytų 0,5 mg/ml.
Kelionės lėktuvu
Sukūrus bendrą Europos oro transporto rinką, sumažėjo skrydžių kainos
ir padidėjo oro vežėjų ir keleiviams tiekiamų paslaugų pasirinkimas. ES
taip pat nustatė tam tikras teises, kad su oro transporto keleiviais būtų
elgiamasi teisingai.
Oro transporto keleivių teisės
Keliaudami lėktuvu įgyjate tam tikrų teisių, susijusių su informacija apie
skrydžius ir išankstiniu vietų užsakymu, bagažo sugadinimu, skrydžių
vėlavimu ir atšaukimu, atsisakymu įlaipinti bei kompensacijomis
nelaimingo atsitikimo atveju ar kilus problemų dėl suorganizuotų atostogų
ir kelionių paketų. Šias teises turi keleiviai, reguliariais ir užsakomaisiais
šalies ir tarptautiniais maršrutais skrendantys iš bet kurio ES teritorijoje
esančio oro uosto į kitą ES arba kitur esantį oro uostą, kai skraidina ES oro
vežėjas.
Jeigu turite nusiskundimų, kreipkitės į oro transporto bendrovę arba
turistinės kelionės organizatorių. Jeigu jie neįvykdo savo įsipareigojimų,
galite pateikti skundą teisėsaugos įstaigai savo šalyje. Informaciją apie
konkrečią instituciją galite gauti paskambinę EUROPE
DIRECT
nemokamu
telefonu: 00 800 6 7 8 9 10 11.
Saugumas
Pasitikrinkite, kad nei rankiniame bagaže, nei į bagažo skyrių atiduodamame
bagaže nebūtų jokių draudžiamų daiktų, kuriuos galėtų atimti oro uosto
apsaugos darbuotojai. Taip išvengsite vėlavimo ir nepatogumų. ES yra
parengtas skrydžių iš ES oro uostų metu į rankinį bagažą draudžiamų
pasiimti daiktų sąrašas, taip pat į bagažo skyrių draudžiamų dėti daiktų
sąrašas. Šiuos sąrašus rasite registracijos zonoje.
Kelionės traukiniu
ES yra platus 195 000 km geležinkelių tinklas, kuriuo keleiviai vežami
tarptautiniais maršrutais. Kai kuriose šalyse kursuoja greitieji traukiniai,
pasiekiantys net iki 300 km/h greitį.
Didelė finansinė parama skiriama transeuropiniams projektams, pavyzdžiui,
geležinkelių linijoms, jungiančioms Lioną su Lenkijos ir Ukrainos siena,
Berlyną su Palermu, Paryžių su Bratislava bei Varšuvą su Helsinkiu.
Sveikata
Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis
Jei esate ES pilietis ir lankydamasis kitose ES valstybėse, Islandijoje,
Lichtenšteine, Norvegijoje arba Šveicarijoje staiga susergate ar įvyksta
nelaimingas atsitikimas, medicinos pagalbą jums suteiks nemokamai arba
pigiau. Pagal tokią sistemą teikiama tik valstybės finansuojama medicinos
pagalba, o kiekvienoje šalyje taikomos savos valstybės finansuojamų
medicininių paslaugų teikimo taisyklės. Vienose valstybėse gydymas yra
nemokamas, kitose reikia padengti dalį išlaidų, dar kitose reikia sumokėti
visą kainą, o tada prašyti kompensuoti išlaidas. Taigi neišmeskite jokių
sąskaitų, receptų ir kvitų.
Siekiant palengvinti galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir
pagreitinti išlaidų kompensavimą, įvesta Europos sveikatos draudimo
kortelė. Ji pakeitė E111 formą. Daugiau negu 50 mln. ES piliečių jau
naudojasi šia kortele. Kai kurios šalys įtraukia Europos kortelės elementus
į savo šalių korteles, kitos išduoda atskiras korteles. Dėl kortelės kreipkitės
į vietos socialinės apsaugos arba sveikatos draudimo tarnybą.
Vaistai
Jei kelionės metu jums reikalingi receptiniai vaistai, vežkitės receptą.
Stenkitės neviršyti savo asmeniniam vartojimui kelionės metu reikalingų
vaistų kiekio, nes didesni vaistų kiekiai gali sukelti įtarimą.
Kelionės draudimas
Geriausia būtų apsidrausti kelionės draudimu, nes visas gydymo išlaidas
atlygina tik kelios ES valstybės. Dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo užsienyje
gali tekti patirti papildomų kelionės, apsigyvenimo ir repatriacijos išlaidų,
nuo kurių reikėtų apsidrausti.
Skiepai
Keliaujantiems po ES paprastai skiepytis nereikia. Vis dėlto yra tam tikrų
reikalavimų arba rekomendacijų vykstantiems į kai kurias ES užjūrio
teritorijas. Prieš išvykdami pasitarkite su savo gydytoju.
Maudyklos
Visoje ES taikomi griežti maudyklų standartai. Maudyklų vandens kokybė
reguliariai tikrinama, o metinėse Europos Komisijos ataskaitose dėl
maudyklų vandens kokybės ES pranešama, kad maudyklų vandens kokybė
nuolat gerėja.
Paplūdimyje arba prieplaukoje pamatę mėlyną vėliavą galite būti tikri,
kad čia laikomasi specialių vandens kokybės, saugos, paslaugų ir aplinkos
tvarkymo standartų. Mėlynoji vėliava iki šiol buvo suteikta daugiau negu
3 000 vietovių 33 šalyse, iš kurių 26 šalys yra Europoje. Šiai savanorišku
pagrindu veikiančiai programai vadovauja Aplinkos švietimo fondas.
Kada keliauti?
Orai
Paprastai Europos orai nėra labai kontrastingi. Šioje lentelėje nurodyta
vidutinė mažiausia oro temperatūra ES valstybių sostinėse sausį ir vidutinė
aukščiausia temperatūra liepą.
Vidutinė žemiausia
Vidutinė aukščiausia
oro temperatūra
oro temperatūra
Sausis
Liepa
º C
º C
A
Viena
– 4
25
B
Briuselis
– 1
23
CY
Nikosija
5
37
CZ
Praha
– 5
23
D
Berlynas
– 3
24
DK
Kopenhaga
– 2
22
E
Madridas
2
31
EST
Talinas
– 10
20
F
Paryžius
1
25
FIN
Helsinkis
– 9
22
GB
Londonas
2
22
GR
Atėnai
6
33
H
Budapeštas
– 4
28
I
Roma
5
30
IRL
Dublinas
1
20
L
Liuksemburgas
– 1
23
LT
Vilnius
– 11
23
LV
Ryga
– 10
22
M
Valeta
10
29
NL
Amsterdamas
– 1
22
P
Lisabona
8
27
PL
Varšuva
– 6
24
S
Stokholmas
– 5
22
SK
Bratislava
– 3
26
SLO
Liubliana
– 4
27
Orų prognozes pasitikslinkite spaudoje, o išsamesnės informacijos apie
orus teiraukitės nacionaliniuose turizmo informacijos centruose.
Laiko juostos
Vasaros laikas
ES taupoma elektros energija, todėl 2006 m. kovo 26 d. laikrodžiai
pasukami valanda į priekį, o 2006 m. spalio 29 d. atsukami valanda atgal.
Naminiai gyvūnai
Su naujuoju ES naminių gyvūnų pasu, kurį gali išduoti bet kuris veterinaras,
vežtis katę arba šunį dabar daug paprasčiau. Visos katės ir šunys privalo
turėti pasą, kuriame būtų nurodyta informacija apie skiepus nuo
pasiutligės. Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje ir Švedijoje kol kas
reikalaujama papildomų įrodymų, kad tie skiepai buvo veiksmingi.
Kad būtų galima lengvai nustatyti gyvūno tapatybę, per artimiausius
penkerius metus bus įvestas pasas su elektronine mikroschema. Šiuo
metu gyvūno tapatybei nustatyti gali būti naudojama tatuiruotė, tik
Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje jau dabar reikalaujama paso su
mikroschema.
Kultūrinė veikla
ES kasmet remia daug kultūros projektų ir renginių visoje Europoje. Vienas
iš tokių projektų – kiekvienų metų Europos kultūros sostinės paskelbimas.
2006 m. Europos kultūros sostine paskelbtas Graikijos vakarinėje pakrantėje
įsikūręs miestas Patrai. Šią progą miestas pažymi karnavalais, poezijos ir
muzikos dienomis, šiuolaikiniais antikinės dramos spektaklių pastatymais,
scenos meno, religiją ir kultūrą jungiančiais šventiniais renginiais. Visų
renginių kulminacija – įvairių rūšių meno šventė vaikams.
Europos renginių kalendoriuje gausu muzikos, meno, teatro, šokio, kino
ir sporto festivalių bei kitokių renginių. Nepamirškite 2006 m. Vokietijoje
vyksiančio Pasaulio futbolo čempionato. Birželio 9 d. Miunchene vyks
pirmosios rungtynės, o liepos 9 d. Berlyne – finalinės rungtynės.
Ką daryti įvykus nelaimei?
Europos bendrasis skubaus iškvietimo telefono numeris – 112
Visose ES valstybėse iš bet kurio fiksuoto arba mobilaus ryšio telefono
galite kreiptis į pagalbos tarnybas tokiu pačiu telefono numeriu – 112.
Pamesti ar pavogti daiktai
Apie vagystes praneškite vietos policijai. Kreipdamiesi dėl draudimo arba
kompensacijos turėsite pateikti policijos protokolą. Nedelsdami blokuokite
visas pamestas arba pavogtas kredito korteles. Jeigu pavogė jūsų pasą,
praneškite savo šalies konsulatui arba ambasadai ir policijai.
Jūsų teisės
Jeigu norite sužinoti, kokias teises turi keliautojas ir kur kreiptis pagalbos,
pasikonsultuoti teisių klausimais galite paskambinę į EUROPE
DIRECT
tarnybą nemokamu telefono numeriu 00800 6 7 8 9 10 11. Šiuo numeriu
galima skambinti iš bet kurios ES vietos. Į tarnybą galite kreiptis el. paštu
per tinklalapį
europa.eu.int/europedirect
.
Pirkiniai
Europos Sąjungoje
Keliaujant ES viduje, perkamų ar vežamų daiktų kiekis neribojamas, jei tie
daiktai skirti naudoti asmeniškai, o ne parduoti. PVM ir akcizo mokesčiai yra
įskaičiuojami į kainą, ir kitoje ES šalyje jokių mokesčių mokėti nebereikia.
Tabakas ir alkoholis
Kiekviena šalis gali nustatyti skirtingus asmeniniam vartojimui skirtų tabako
gaminių ir alkoholio kiekius. Kitaip tariant, jei tų prekių vežatės daugiau, jums
gali tekti pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos yra asmeniniam vartojimui.
Šalių nustatyti leidžiami kiekiai turi būti ne mažesni kaip:
800 cigarečių
400 cigarilių
200 cigarų
1 kg tabako
10 litrų stipriųjų gėrimų
20 litrų spirituoto vyno (pvz., portveino arba chereso)
90 litrų vyno (iš kurio ne daugiau kaip 60 litrų putojančio vyno)
110 litrų alaus
Kuriam laikui kai kurios šalys (Airija, Austrija, Belgija, Danija, Italija (tik Slovėnijai),
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija) yra nustačiusios
cigarečių, o kai kuriais atvejais ir kai kurių tabako produktų, atsivežamų iš aštuonių
2004 m. į ES įstojusių šalių (Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos,
Slovėnijos ir Vengrijos), skaičiaus apribojimus.
Atvykstant į ES iš svetur
Atvykstant iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, galima įsivežti
asmeninio vartojimo prekių be PVM ir akcizo mokesčių neviršijant toliau nurodytų
skaičių. Tokios pačios taisyklės taikomos atvykstant iš Gibraltaro, Kanarų salų,
Normandijos salų ir kitų teritorijų, kuriose netaikomos ES PVM ir akcizo nuostatos.
Tabako produktai
200 cigarečių arba
100 cigarilių, arba
50 cigarų, arba
250 gramų tabako
Alkoholiniai gėrimai
1 litras stipriųjų gėrimų, kurių tūrinė koncentracija viršija 22 %, arba
2 litrai spirituoto arba putojančio vyno
2 litrai neputojančio vyno
Kvepalai
50 gramų
Tualetinis vanduo
250 ml
Kitos prekės
Iki 175 € vertės.
Vis dėlto asmenims iki 15 metų įvežamų prekių vertė ribojama iki 90 € į visas
ES valstybes, išskyrus Daniją, Estiją, Jungtinę Karalystę, Lietuvą, Nyderlandus,
Vengriją ir Vokietiją. Į Suomiją vienam asmeniui leidžiama įsivežti ne daugiau
kaip 16 litrų alaus, o prekių vertė ribojama iki 175 €.
PVM už eksportuojamas prekes grąžinimo sistema
Atvykstantys iš ES nepriklausančios valstybės turi teisę prašyti grąžinti PVM
už prekes, kurias būdami ES jie įsigijo ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius
iki išvykimo ir kurias išvykdami kartu su PVM grąžinimo dokumentais
pateikia muitinėje. Dokumentus paprastai rengia pardavėjas, bet sistemoje
dalyvaujama savanoriškai, todėl ne visi prekiautojai ja naudojasi. Kai kurios
šalys nustato minimalią pirkinių, už kuriuos mokestis gali būti grąžinamas,
vertę.
Vartotojų apsauga
Vartotojus visose ES šalyse gina pagrindiniai įstatymai:
•
Galite būti užtikrinti dėl aukščiausių maisto produktų gamybos,
perdirbimo, dažiklių ir priedų naudojimo bei pardavimo saugos
reikalavimų laikymosi.
•
ES maisto produktų ženklinimo teisės aktuose reikalaujama, kad ant maisto
produktų būtų nurodyta jų visa sudėtis, įskaitant genetiškai modifikuotas
sudedamąsias dalis, dažiklius, konservantus, saldiklius ir kitus cheminius
priedus. Teisės aktuose taip pat nustatyta, kokie produktai gali būti
vadinami „ekologiškais“.
•
Kad būtų lengviau palyginti kainas, ES tesės aktuose reikalaujama,
kad prekybos centrai nurodytų produkto „vieneto kainą“, t. y. produkto
kilogramo arba litro kainą.
•
Ant kosmetikos produktų, pavyzdžiui, apsaugos nuo saulės priemonių,
pakuočių turi būti nurodyta, kiek laiko atidarius juos galima naudoti. Ieškokite
atidaryto indo simbolio.
•
ES draudžiama klaidinanti reklama, o ES teisės aktai teikia apsaugą,
susijusią su organizuotų atostogų ir kelionių paketų įsigijimu ir
naudojimosi bendra nuosavybe sutarčių pasirašymu bei nesąžiningomis
sutarčių sąlygomis arba nesąžininga komercine veikla.
Vartotojų konsultacijos
Europos vartotojų centrai teikia praktinę informaciją apie vartotojų teises ir
konsultacijas bei pagalbą teikiant skundus arba sprendžiant ginčus. Centrai
veikia visose 25 ES valstybėse, Islandijoje ir Norvegijoje. Centrų sąrašą rasite
adresu:
europa.eu.int/comm/consumers/redress/ecc_network/
ecc_network_centers.pdf
Ieškokite gėlytės
Ieškokite gėlytės, ES ekologinio ženklo, kuris iš kasdieninio
vartojimo produktų (nuo valiklių iki tekstilės gaminių) padės
pasirinkti ekologiškesnius. Ekologiniu ženklu pažymėtų produktų
sąrašą rasite adresu:
www.eco-label.com
. Nesunkiai rasite gėlyte
pažymėtą aplinkos neteršiantį viešbutį, svečių namus ar jaunimo
nakvynės namus. Neseniai ši sistema imta taikyti ir stovyklavietėms.
Ši gėlytė rodo, kad vietoje, kurioje ketinate apsistoti, naudojama mažiau
elektros energijos ir vandens, naudojami atsinaujinantys energijos
šaltiniai ir imamasi priemonių atliekų kiekiui mažinti.
K
e
l
i
o
n
ė
s
p
o
E
u
r
o
p
ą
K
e
l
i
o
n
ė
s
p
o
E
u
r
o
p
ą
Europos Sąjunga
Eurą įsivedusios ES valstybės
Euro neįsivedusios ES valstybės
©
V
a
n
P
a
r
y
s
M
e
d
i
a
© Van Parys Media
© Van Parys Media
© Getty images
© Van Parys Media
© Van Parys Media
© Van Parys Media
© Getty Images
2006
ISBN 92-79-00547-2
,!7IJ2H9-aafehd!
NA-71-05-869-LT-C
Bendravimas
Kalbos
Europoje kalbama daug kalbų. Pagrindinės ES kalbų šeimos yra germanų,
romanų, slavų, baltų ir keltų. ES institucijose vartojama 21 oficialioji kalba,
tačiau ES yra gerokai daugiau rečiau vartojamų kalbų.
Daugelis europiečių, be gimtosios kalbos, moka dar bent vieną užsienio
kalbą, bet keliaudami po Europą ir bendraudami su vietos žmonėmis,
pabandykite išmokti nors keletą frazių vietos kalba. Pradėkite nuo
pasisveikinimo „labas rytas“:
airiškai . . . . . . . . . . .
Dia dhuit
maltietiškai
. . . . . . .
L-Ghodwa t-Tajba
angliškai . . . . . . . . .
Good morning
olandiškai
. . . . . . . .
Goedemorgen
čekiškai . . . . . . . . . .
Dobré ráno
portugališkai
. . . . .
Bom dia
daniškai
. . . . . . . . .
Godmorgen
prancūziškai
. . . . . .
Bonjour
estiškai
. . . . . . . . . .
Tere hommikust
slovakiškai
. . . . . . . .
Dobré ráno
graikiškai
. . . . . . . .
Kalimera
slovėniškai
. . . . . . . .
Dobro jutro
ispaniškai . . . . . . . .
Buenos días
suomiškai
. . . . . . . .
Hyvää huomenta
itališkai
. . . . . . . . . .
Buongiorno
švediškai
. . . . . . . . .
God morgon
latviškai
. . . . . . . . .
Labrīt
vengriškai
. . . . . . . .
Jó reggelt
lenkiškai . . . . . . . . .
Dzień dobry
vokiškai
. . . . . . . . . .
Guten Morgen
lietuviškai . . . . . . . .
Labas rytas
Mobilieji telefonai
Savo mobiliuoju telefonu galite naudotis visoje Europoje ir daugelyje kitų
pasaulio vietų, nes šią galimybę suteikia ES GSM techninis standartas.
Išvykdami į kelionę kreipkitės į savo tinklo paslaugų teikėją ir išsiaiškinkite,
ar jūsų telefonas prijungtas prie tarptautinio tarptinklinio ryšio. Gali būti
didelė skambinimo iš užsienio kaina. Europos Komisija tiria tarptautinio
tarptinklinio ryšio rinką ir tikrina, ar joje nėra antikonkurencijos apraiškų.
Naujame ES tinklalapyje –
europa.eu.int/information_society/
roaming
– rasite informacijos apie mobilaus tarptinklinio ryšio paslaugų
kainas, padėsiančios sutaupyti naudojantis telefonu užsienyje. Tinklalapyje
pateikiama visose 25 ES valstybėse veikiančių visų mobiliojo ryšio
operatorių tarifų pavyzdžių ir tiesioginių nuorodų į operatorių tinklalapius,
taip pat patarimų, kaip naudotis tarptautiniu tarptinkliniu ryšiu.
Telefonas
Visoje Europos Sąjungoje renkamas vienodas tarptautinių telefono
pokalbių skaitmenų derinys prieš šalies telefono kodą – tai 00.
Šalių kodai:
A
Austrija
43
B
Belgija
32
CY
Kipras
357
CZ
Čekija
420
D
Vokietija
49
DK
Danija
45
E
Ispanija
34
EST
Estija
372
F
Prancūzija
33
FIN
Suomija
358
GB
Jungtinė Karalystė
44
GR
Graikija
30
H
Vengrija
36
I
Italija
39
IRL
Airija
353
L
Liuksemburgas
352
LT
Lietuva
370
LV
Latvija
371
M
Malta
356
NL
Nyderlandai
31
P
Portugalija
351
PL
Lenkija
48
S
Švedija
46
SK
Slovakija
421
SLO
Slovėnija
386
Internetas
Keliaudami galite pasitikrinti savo elektroninį paštą, siųsti ir gauti žinutes
bei naršyti po internetą dabar daug kur esančiose interneto kavinėse. Jei
į kelionę vežatės kompiuterį, daugelyje viešbučių galite prisijungti prie
interneto per kambariuose įrengtus interneto lizdus. Jei jungiatės prie
interneto komutuojama linija, įsitikinkite, kad jūsų renkamas numeris yra
vietinis. Surinkus kitos šalies serverio numerį, kaina būtų daug didesnė.
Kitas būdas prisijungti prie interneto – vadinamieji
Wi-Fi
belaidžiai
kompiuteriniai tinklai, veikiantys kai kuriuose oro uostuose, geležinkelio
stotyse ir kitose vietose. Paprastai
Wi-Fi
ryšio zonos būna aiškiai pažymėtos.
Dažnai ši paslauga būna mokama ir norint ja naudotis, jūsų kompiuteryje
turi būti įdiegta belaidžio tinklo plokštė.
Elektros srovė
Visoje Europoje naudojama 230 voltų, 50 hercų kintamoji elektros srovė.
Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre ir Maltoje naudojami trišakiai kištukai,
o visose kitose ES valstybėse – dvišakiai. Jie gali būti skirtingi, bet jums
niekur neturėtų kilti problemų naudojantis elektros prietaisais, pavyzdžiui,
plaukų džiovintuvais ar elektriniais skustuvais. Paprastai adapterių galima
įsigyti oro uostuose ir kurortuose.
Kita informacija apie
Europos Sąjungą
Informacijos visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis
kalbomis galima rasti internete. Ji prieinama per EUROPA
serverį:
europa.eu.int
Visoje Europoje yra šimtai vietinių ES informacijos centrų.
Artimiausio centro adreso ieškokite šiame žiniatinklyje:
europa.eu.int/comm/relays/index_en.htm
EUROPE DIRECT – tai tarnyba, padėsianti Jums rasti
atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba
galite susisiekti nemokamai telefonu:
00 800 6 7 8 9 10 11
arba mokamu telefonu, jei esate už ES ribų: (32 2) 299 96 96,
arba elektroniniu paštu per
europa.eu.int/europedirect
Informacijos ir leidinių anglų kalba apie Europos Sąjungą jums gali parūpinti:
EUROPOS KOMISIJOS
ATSTOVYBĖ LIETUVOJE
Naugarduko g. 10
LT-01141 Vilnius
Tel. (370 5) 231 31 91, faks. (370 5) 231 31 92
Žiniatinklio adresas: www.eudel.lt
EUROPOS PARLAMENTO INFORMACIJOS
BIURAS LIETUVOJE
Naugarduko g. 10
LT-01141 Vilnius
Tel. (370 5) 212 07 66, faks. (370 5) 261 98 28
EUROPOS INFORMACIJOS CENTRAI
http://eic.euro.lt
Kauno apskrities viešoji biblioteka
Radastų g. 2
LT-44164 Kaunas
Tel./faks. (370 37) 32 44 36
Faks. (370 37) 32 42 50
El. paštas: eic.kaunas@kvb.lt
Klaipėdos miesto savivaldybės
viešoji biblioteka
Turgaus g. 8
LT-91247 Klaipėda
Tel./faks. (370 46) 34 45 64
El. paštas: eic@centras.lt
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės
viešoji biblioteka
Vasario 16-osios g. 10
LT-35170 Panevėžys
Tel./faks. (370 45) 46 40 96
El. paštas: eic.panevezys@centras.lt
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka
Aušros al. 62
LT-76235 Šiauliai
Tel./faks. (370 41) 52 37 52
El. paštas: eic.siauliai@savb.lt
Europos Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento biurai veikia visose Europos Sąjungos
valstybėse. Europos Komisija taip pat yra įsteigusi delegacijas kitose pasaulio valstybėse.
Tauragės rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Respublikos g. 3
LT-72252 Tauragė
Tel./faks. (370 446) 619 42
El. paštas: eic.taurage@centras.lt
Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Jotvingių g. 10
LT-62116 Alytus
Tel./faks. (370 315) 746 21
El. paštas: eic@alytus.rvb.lt
Marijampolės miesto P. Kriaučiūno
viešoji biblioteka
Respublikos g. 18
LT-87333 Telšiai
Tel./faks. (370 444) 546 78
El. paštas: Eic.tvb@takas.lt
Telšių K. Praniauskaitės viešoji biblioteka
Respublikos g. 18
LT-87333 Telšiai
Tel./faks. (370 444) 546 78
El. paštas: Eic.tvb@takas.lt
Utenos A. ir M. Miškinių viešoji bibliotekaa
Maironio g. 12
LT-28143 Utena
Tel./faks. (370 389) 616 07
El. paštas: Eic.utena@uvb.lt
Visagino viešoji biblioteka
Taikos pr. 52
LT-31139 Visaginas
Tel./faks. (370 386) 707 39
El. paštas: veic@tts.lt
Informacija turistams
Išsamesnės informacijos apie ES valstybę, į kurią ketinate vykti, ieškokite
oficialių nacionalinių turizmo organizacijų tinklalapiuose:
A
Austrija
www.austria.info
B
Belgija
www.visitflanders.com
www.opt.be
CY
Kipras
www.visitcyprus.org.cy
CZ
Čekija
www.czechtourism.com
D
Vokietija
www.germany-tourism.de
DK
Danija
www.visitdenmark.com
E
Ispanija
www.spain.info
EST
Estija
www.visitestonia.com
F
Prancūzija
www.franceguide.com
FIN
Suomija
www.visitfinland.com
GB
Jungtinė Karalystė
www.visitbritain.com
GR
Graikija
www.gnto.gr
H
Vengrija
www.hungarytourism.hu
I
Italija
www.enit.it
Tokiais pat valstybių
pavadinimų trumpiniais
žymimi ir automobilių
valstybiniai numeriai.
IRL
Airija
www.ireland.ie
L
Liuksemburgas
www.ont.lu
LT
Lietuva
www.travel.lt
LV
Latvija
www.latviatourism.lv
M
Malta
www.visitmalta.com
NL
Nyderlandai
www.holland.com
P
Portugalija
www.visitportugal.com
PL
Lenkija
www.poland-tourism.pl
S
Švedija
www.visit-sweden.com
SK
Slovakija
www.slovakiatourism.sk
SLO
Slovėnija
www.slovenia.info
© Van Parys Media
© Getty Images
Europos Sąjungos valstybės narės
2005. m. duomenys.
Šaltinis:
Eurostatas (europa.eu.int/comm/eurostat)
(
2
) 2003.
(
3
)
Šaltinis:
www.census.gov
Former Yugoslav
Republic of Macedonia
Buvusioji Jugoslavijos
Respublika Makedonija
2006 m. sausio men.
Copyright © January 2006 —
EUROOPA KOMISJON
Suvienijusi įvairovę:
Europos Sąjungą (ES) sudaro 25 Europos valstybės,
kurios puoselėja tas pačias demokratines vertybes ir yra pasiryžusios
bendradarbiauti bendram labui. Jos perdavė konkrečius įgaliojimus Europos
institucijoms, kad demokratiniai sprendimai visai Europai svarbiais klausimais
būtų priimami Europos lygmeniu. Taip pat Europos Sąjunga įsipareigojo
išsaugoti Europos kultūrų ir gyvenimo būdo įvairovę. Kelios
kitos valstybės
yra ES narės kandidatės. Daugiau apie Europos Sąjungą galite sužinoti
tinklalapyje
europa.eu.int.
Komunikaciju
˛ generalinis direktoratas
